Alergija

Alerginė reakcija - tai neadekvatus žmogaus imuninės sistemos atsakas į aplinkoje esančias medžiagas, į kurias paprastai organizmas neturėtų taip sunkiai reaguoti. Alerginė reakcija gali pasireikšti kaip akių niežėjimas, bėganti nosis, odos bėrimas, švilpiantis kvėpavimas. Vis daugiau žmonių kenčia dėl įvairių alergijų, kurios šiuo metu laikomos vienomis dažniausių lėtinių ligų. Kuo stipresnė alerginė reakcija, tuo prastesnė žmogaus gyvenimo kokybė. Kiekvienais metais tūkstančiams žmonių tenka reikšmingai apriboti savo gyvenimą, kad išvengtų alergenų (medžiagų, sukeliančių alerginę reakciją). Be to, dėl alergijos gali pasunkėti kitų ligų (pavyzdžiui, astmos) eiga.

Alergija - tai imuninės sistemos sutrikimas, dėl kurio organizmas perdėtai reaguoja į tam tikras aplinkoje esančias medžiagas, į kurias įprastomis aplinkybėmis neturėtų būti jokios reakcijos. Imuninė sistema neteisingai palaiko šias medžiagas kenksmingomis organizmui. Dažniausiai pasitaikančios alerginės reakcijos: bėganti nosis, akių niežėjimas, odos bėrimas, švilpiantis kvėpavimas. Tačiau gali būti ir rimtesnių reakcijų: nukritęs kraujo spaudimas, anafilaksinis šokas arba net širdies sustojimas.

Dauguma alerginių reakcijų pasireiškia iš karto po kontakto su alergenu. Simptomai gali būti patys įvairiausi, be to, dažnai nustatomos kelios diagnozės. Norint nustatyti galimus alergenus, reikia laikinai pašalinti tam tikras alergiją sukeliančias medžiagas iš aplinkos ir stebėti, ar simptomai išnyks. Alerginis kontaktinis dermatitas diagnozuojamas pagal odos lopo testo rezultatus, kurie gali parodyti alergiją tam tikroms medžiagoms. Galimai alergiją sukelianti medžiaga kelioms dienoms priklijuojama prie kūno.

Kol kas mokslas dar neatsakė į klausimą, kodėl išsivysto alergija. Tačiau žinoma, kad reikšmingi veiksniai yra paveldimumas, higiena ir gyvenimo būdas. Paveldimumo atveju genetiškai perduodama ne pati alerginė reakcija į tam tikrą alergeną, bet polinkis alergijai. Tai reiškia, kad tėvai gali būti alergiški visai kitoms medžiagoms nei vaikas. Genetiškai nulemta imuninės sistemos reakcija į alergizuojančią medžiagą. Kuo daugiau alergiškų giminaičių, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas taip pat turės polinkį alergijai. Tyrimai parodė aiškų ryšį tarp alergiškų giminaičių skaičiaus ir rizikos, kad alergija išsivystys vaikui. Aplinkos veiksniai taip pat gali turėti lemiamos reikšmės alergijos išsivystymui. Paaiškėjus, kad daugiau alergiškų žmonių gyvena Vakarų šalyse, padaryta išvada, jog tai gali būti per daug sterilios gyvenamosios aplinkos, kurioje auga vaikai, pasekmė. Vos tik gimusio vaiko imuninė sistema iš esmės yra tarsi baltas lapas. Bėgant metams ji kaupia informaciją apie tai, ko reikia saugotis, įgydama ją per skiepus. Augant per daug higieniškoje aplinkoje imuninei sistemai pradeda trūkti įvairių ligų sukėlėjų, nuo kurių ji galėtų saugotis.

Vis dėlto, kaip jau minėta, kol kas tikslios alergijos išsivystymo priežastys lieka neaiškios. Akivaizdu tik tai, kad su įvairiomis alergijomis daugiau susiduria Vakarų pasaulio nei besivystančių šalių gyventojai, miestiečiai nei gyvenantieji kaime, visuomenės, kuriose vartojama daugiau perdirbtų maisto produktų, nei tos, kuriose įprasta valgyti daugiau natūralaus ir šviežio maisto.

Daugumos alergijų atveju geriausias sprendimas yra vengti alergenų. Vis dėlto egzistuoja ir kitų galimybių: tablečių, nosies purškalų ir akių lašų, kurie padeda paūmėjus šienligei ar alergijai naminiams gyvūnams. Visada galima pakeisti savo gyvenimo būdą ir aplinką taip, kad tektų kiek galima mažiau susidurti su alergenais.

Alerginio rinito (reakcijos į įkvėptus alergenus) atveju gydytojas pirmiausia aptars su jumis nemedikamentinį gydymo būdą, tai yra galimybę vengti alerginę reakciją sukeliančių dirgiklių. Tai integralus ir veiksmingas gydymo metodas. Vien tik namų dulkes atstumiančio čiužinio užvalkalo neužteks, realiam rezultatui pasiekti teks taikyti ir kitas alergenų vengimo priemones.

Todėl gydytojas gali aptarti su jumis ir medikamentinį gydymą. Atsižvelgiant į jaučiamų negalavimų sunkumą, taip pat galimą nėštumą ar žindymą, gali būti nuspręsta rinktis neseduojančius antihistamininius vaistus (geriamus ar purškiamus į nosį) arba kortikosteroidus (nosies purškalą).

Trečias žingsnis - gydymo rezultatų aptarimas ir, jei reikia, vaistų keitimas (dėl šalutinio poveikio arba nepakankamo veikimo). Šiame etape taip pat gali būtų skiriamas purškalas su abiejų tipų vaistais.

Jeigu vaistų vartoti negalima arba alergija smarkiai blogina gyvenimo kokybę, galima apsvarstyti specifinę alergenų imunoterapiją. Jos metu aktyvios imunizacijos būdu mažinamas per didelis jautrumas tam tikroms medžiagoms. Gydymą sudaro du etapai: pradinis ir palaikomasis gydymas (bendra trukmė - nuo 3 iki 5 metų).

Dėl galimo šalutinio poveikio ir kontraindikacijų imunoterapija gali būti taikoma tik pasitarus su gydytoju ir jam prižiūrint gydymo procesą. Imunoterapija sumažina alergijos simptomus, tačiau visiškai jų nepašalina.

Daugumai alergijos simptomų šalinti tinka be recepto parduodamos tabletės, nosies purškalai ir akių lašai, kuriuos siūlo įvairūs gamintojai. Sergant alergine astma išrašomi vaistai, atpalaiduojantys raumenis aplink kvėpavimo takus, padedantys nuo dusulio ir oro trūkumo. Dauguma šių vaistų inhaliuojami, be to, pakanka labai mažų dozių, todėl šalutinis poveikis jaučiamas retai. Gydytojas gali skirti ir uždegimą mažinančių vaistų.

Jeigu kyla rizika, kad įgėlus vabzdžiui gali išsivystyti sunki alerginė reakcija, gydytojas gali išrašyti automatinį adrenalino injektorių. Tokią riziką patiriantiems žmonėms automatinis adrenalino injektorius skiriamas tam, kad galėtų susileisti adrenalino skubiu atveju.

Alerginio kontaktinio dermatito simptomai dažniausiai lengvinami kortikosteroidais. Vienintelė išeitis alergijos vaistais atveju - nevartoti alergizuojančių vaistų.

Gali keli alternatyvūs gydymo variantai:

Fototerapija. Specialia raudona šviesa paveikiama nosies gleivinė. Tai padeda sumažinti alerginę reakciją.

Fototerapija gali būti veiksminga sergant alerginiu kontaktiniu dermatitu. Taip yra todėl, kad saulės šviesa, tiksliau ultravioletiniai spinduliai, slopina odos reakcijas, tokiu būdu sumažindama egzemą. Atsižvelgiant į tokį saulės šviesos poveikį buvo sukurta fototerapija, dar kitaip vadinama šviesos terapija. Fototerapijos seanso metu oda gauna labai ribotą ultravioletinių spindulių dozę.

Jeigu pasireiškia alergija saulei, joks gydymas iš esmės netaikomas, tačiau galima pratinti odą prie saulės šviesos ir naudoti kokybišką kremą nuo saulės. Pratinti odą prie saulės šviesos padeda ir fototerapija, kurios metu oda yra veikiama specialia šviesa.

Neįmanoma išvengti kontakto su žiedadulkėmis, tačiau galima pamėginti žydėjimo metu laikyti langus ir duris uždarytus bei kiek galima mažiau laiko praleisti lauke.

Kai vargina alergija dulkių erkutėms, verta išmėginti šias priemones: reguliarus patalynės vėdinimas, čiužinio siurbimas mažiausiai kartą per savaitę, lovos klojimas praėjus kuriam laikui po atsikėlimo. Be to, geriau rinktis sintetiką, kiliminę dangą pakeisti parketu arba vinilinėmis grindimis, dažnai siurbti dulkes. Galiausiai pasirūpinkite geru dušo ir virtuvės vėdinimu. Dulkių erkutės mėgsta šilumą ir drėgmę.

Jeigu kenčiate nuo alergijos naminiams gyvūnams, deja, geriausias sprendimas yra atsisveikinti su augintiniu ir vengti kontakto su alergizuojančia gyvūnų rūšimi. Kai alergijos forma lengva, gali užtekti dažno namų siurbimo, pavyzdžiui, specialiu siurbliu naminių gyvūnų plaukams.

Atsikratyti maisto alergijos keliamų simptomų geriausiai padės tam tikro maisto vengimas. Vis dėlto lengviau pasakyti, nei padaryti. Pavyzdžiui, baltymai gali būti įtraukti į įvairių produktų sudėtį net jei to nėra aiškiai nurodyta ant pakuotės. Būtent baltymai yra problemos priežastis. Apdorojus maisto produktus karščiu sunaikinama dauguma alergenų. Vis dėlto jei kyla sunkių alerginių reakcijų (pvz., anafilaksinio šoko) rizika, tai ne išeitis.

Alerginis kontaktinis dermatitas gali pasireikšti net tada, kai iki tol naudojote produktą be jokių problemų. Simptomai gali būti tiek tiesioginiai, tiek pavėluoti. Išsiaiškinus alergizuojančią medžiagą geriausias sprendimas yra jos vengti.

Alerginės astmos atveju reikia laikytis tų pačių principų, kaip ir kenčiant nuo šienligės, alergijos gyvūnams ar namų dulkių erkutėms, tai yra dažnai siurbti, vengti tekstilinių (grindų) dangų, rinkis antialerginę patalynę. Gali padėti ir rūkančiųjų vengimas savo aplinkoje.

Alergija gali būti įvairių tipų. Toliau paaiškintos dažniausiai pasitaikančios.

• Šienligė. Alerginė reakcija pasireiškia įkvėpus medžių, žolių ir kitų augalų žiedadulkių. Manoma, kad apie 10-20 proc. visų žmonių kenčia dėl šienligės, kitaip vadinamos alergine sloga.
• Alergija namų dulkių erkutėms. Namų dulkių erkutės - tai nepaprastai maži gyvūnėliai, kurie minta odos pleiskanomis ir grybeliais. Daugiausia jų gyvena mūsų lovose. Žmones gali alergizuoti šių erkučių išmatos.
• Alerginė bronchinė astma. Pagrindinis alerginės ir nealerginės („paprastos“) astmos skirtumas yra perdėta organizmo reakcija į žiedadulkes, namų dulkių erkutes, maisto produktus, vabzdžių įgėlimus ir pan. Sergant nealergine bronchine astma priepuolį gali išprovokuoti cigarečių dūmai, įtampa arba atmosferos pokyčiai.
• Alergija naminiams gyvūnams. Alergenai taip pat yra įkvepiami. Dauguma galvoja, kad alergiją išprovokuoja naminių gyvūnų plaukai, tačiau taip nėra. Alergenai yra gyvūnų odos pleiskanos, šlapimas, seilės, o paukščių atveju - išmatos.
• Alerginis kontaktinis dermatitas. Alergiją sukelia įvairios medžiagos, patenkančios ant odos. Pavyzdžiui, tai gali būti lateksas, nikelis, chromas, kosmetikoje esantys kvapikliai, konservantai, taip pat klijai, augalai, plaukų ir permanentinių dažų chemikalai (dažna kirpėjų profesinė liga), odiniai drabužiai. Alerginis kontaktinis dermatitas pasireiškia egzema, pūslelėmis, kurios gali atsirasti iš karto arba po kurio laiko (per tris dienas nuo kontakto). Ši alergija gali išsivystyti net ir tada, kai iki jos daug metų produktai buvo naudojami be jokių problemų.
• Maisto alergija. 90 proc. maisto alergijos atvejų - tai alergija karvės pieno baltymui, sojų pupelėms, riešutams, žuviai, vėžiagyviams ir moliuskams, kiaušiniams (šaltinis: JAMA, 2008). Taip pat gali alergizuoti tam tikros daržovės ir vaisiai (pavyzdžiui, špinatai, salierai, daržiniai builiai, vyšnios, abrikosai, persikai, obuoliai, kriaušės, braškės). Maisto alergija dažnai painiojama su maisto netoleravimu. Nors abiem atvejais simptomai iš esmės vienodi, maisto alergija - tai imuninės sistemos reakcija į alergizuojančias medžiagas, o maisto netoleravimas - tai žarnyno negalėjimas suvirškinti tam tikro maisto.
• Alergija vabzdžiams. Tai potencialiai pavojinga alergija, kurią sukelia bičių ir vapsvų įgėlimai. Gali išberti kūną, tačiau svarbiausia, kad taip pat gali sutinti lūpos, akys ir kaklas, o tai sukeltų kvėpavimų sutrikimų. Kyla rizika patirti anafilaksinį šoką (nukritęs kraujo spaudimas ir širdies ritmo sutrikimai).
• Alergija saulei. Kai žmogus alergiškas saulės šviesai, jam simptomai pasireiškia net ir nepraleidus daug laiko saulėje. Kartais pakanka vos kelių minučių, kad oda pradėtų niežėti ir (arba) ją išbertų pūslelėmis. Paprastai ši alergija pasireiškia šviesaus odos tipo vyrams ir moterims. Padidėjusį jautrumą saulės šviesai gali išprovokuoti tam tikri vartojami vaistai arba kosmetika. Saulės ir cheminių medžiagų sukelta alergija vadinama fotoalergija.
• Alergija vaistams. Alerginė reakcija gali prasidėti vartojant antibiotiką peniciliną ir tam tikrus hormonus. Populiariausias alergenas tarp vaistų - penicilinas.